Parodos dalyvė: Margarita Rajeckienė

Parodos dalyvė: Margarita Rajeckienė

Karaimų kulinarinio paveldo puoselėtoja, tradicinio kibinų kepimo meistrė

Sertifikuotas tautinio paveldo produktas: kibinai (kybyn)
Tautinio paveldo produkto sertifikatas:

• TPP A/02045 (2021-07-27) – pyragai

Amato tradicijos kilmė ir perėmimas

Margaritos Rajeckienės puoselėjamas amatas kyla iš gyvos karaimų šeimos tradicijos, perduotos per kelias kartas. Gimusi ir augusi Trakuose, ji kibinų kepimo paslapčių mokėsi šeimos namuose iš mamos, močiutės Lidijos Kobeckajos ir senelio Zacharijaus Jutkevičiaus.

Kibinų kepimas jų namuose nebuvo kasdienis darbas – tai buvo apeiga, šeimos sambūris ir šventės laukimo ritualas. Artėjant šventėms kibinų gamyba suburdavo visą šeimą: vieni ruošdavo produktus, kiti minkydavo tešlą, pjaustydavo įdarą, kūrendavo krosnį, formuodavo kibinus. Šios bendros patirtys tapo ne tik kulinarinio paveldo, bet ir šeimos atminties dalimi.

Būtent šeimos moterys Margaritai perdavė svarbiausius amato niuansus – nuo tešlos minkymo ir tempimo iki būdingos kibino pynutės, kuri iki šiol laikoma meistrystės ženklu.

Amato patirtis ir meistrystė

Margarita Rajeckienė puoselėja vieną žinomiausių Lietuvos karaimų kulinarinio paveldo tradicijų – kibinų kepimą.

Jos kūryboje svarbi ne tik autentiška receptūra, bet ir pats gaminimo būdas, išlaikantis šeimos perduotus principus. Tešla ruošiama laikantis senųjų tradicijų, įdaras gaminamas pagal šeimos receptą, o kibinų kraštelių pynimas išlieka vienu svarbiausių tradicinės gamybos elementų.

Meistrė ypač vertina ne tik skonio, bet ir ritualo paveldą – kibinų gaminimas jos pasakojime tampa gyvu kultūros veiksmu, kuriame telpa darbo pasidalijimas, šeimos bendrystė, pasakojimai ir net simbolika.

Kibinų tradicija

Kibinai (karaimiškai kybyn) – vienas ryškiausių karaimų kulinarinio paveldo simbolių, Trakuose puoselėjamas šimtmečius.

Margaritos šeimoje šis patiekalas buvo kepamas ypatingomis progomis – šventėms, laukiant svečių ar šeimos susibūrimams. Tradicija apėmė ne tik kepinį, bet visą jo ruošimo kultūrą – nuo produktų parinkimo iki kepimo malkinėje krosnyje.

Meistrė saugo ir perduoda ne tik receptą, bet ir tradicinius kibino formavimo bruožus – pusmėnulio formą, pynutę bei dvi mažas garams skirtas angeles, nuo seno laikytas būtina tikro kibino dalimi.

Kaip pasakodavo močiutė, pro tas skylutes kepdami kibinai „šnekučiuojasi“, ir tai esą ženklas, kad jie bus sultingi bei skanūs.

Parodoje pristatomas paveldas

Parodoje pristatomas sertifikuotas tautinio paveldo produktas – karaimiški kibinai, reprezentuojantys gyvą Lietuvos karaimų gastronominę tradiciją.

Šis eksponatas svarbus ne tik kaip kulinarinis paveldas, bet ir kaip bendruomenės tapatybės ženklas, liudijantis daugiau kaip šešis šimtmečius Lietuvoje gyvuojančią karaimų kultūrą.

Tradicijos perdavimas

Margarita Rajeckienė tęsia šeimos tradiciją kartu su vaikais ir artimaisiais – taip, kaip pati mokėsi iš tėvų ir senelių.

Žinios perduodamos natūraliai, per bendrą darbą virtuvėje, stebėjimą ir dalyvavimą. Kaip pabrėžia pati meistrė, tradicijos išmokstamos ne iš vadovėlių, o gyvenant jomis.

Be kepimo, meistrė veda edukacijas, kurių metu dalijasi ne tik technologija, bet ir karaimų kulinarinio paveldo istorijomis.

Kultūrinė ir kūrybinė veikla

Margarita Rajeckienė yra Trakų karaimų bendruomenės narė, puoselėjanti ne tik kulinarinį, bet ir platesnį karaimų kultūros paveldą.

Kūrybinis polinkis, paveldėtas iš šeimos, atsiskleidžia ir kitose srityse – tekstilėje, rankdarbiuose, siuvinėjime. Tačiau ypatingą vietą jos veikloje užima kibinų tradicijos saugojimas kaip gyvo šeimos ir tautinės tapatybės paveldo.

Margaritos Rajeckienės puoselėjama kibinų kepimo tradicija liudija, kad kulinarinis paveldas gyvuoja ne receptuose, o žmonėse – jų atmintyje, rankų judesiuose, šeimos papročiuose ir dalijimosi džiaugsme.

Albumas