Ketvirtos kartos midaus gamintoja, bitininkystės ir žvakininkystės tradicijų puoselėtoja
Sertifikuoti tautinio paveldo produktai: fermentuoti medaus gėrimai ir bičių vaško žvakės
Tautinio paveldo produkto sertifikatai:
TPP A/2109 (2024-04-17) – fermentuoti medaus gėrimai
TPP A/2110 (2024-04-17) – apeiginiai dekoratyviniai dirbiniai
Amato tradicijos kilmė ir perėmimas
Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė šia veikla užsiima apie 30 metų, o jos ryšys su bičių pasauliu prasidėjo dar vaikystėje. Pirmuosius bitininkystės darbus ji patyrė padėdama seneliui – mamos tėčiui, kurį vadino tėtuku. Vaikystės prisiminimuose išlikusi ji pati su juodųjų serbentų šakele ir dūmine, talkinanti prie avilių, vykdanti atsakingus senelio nurodymus: išimti, patraukti, pasukti.
Senelis dirbo tik viena kaire ranka, todėl ši pagalba buvo ne žaidimas, o tikra ankstyvoji praktika. Jis kalbėdavosi su bitėmis ir vaikystėje jai pasakodavo, ką daro. Iš tų dienų išliko ir skonis – naminės duonos ar pyrago riekė, medaus dubenėlis ir pieno puodelis.
Bitininkystė Renoldos šeimoje yra kelių kartų tradicija: bitininkavo seneliai iš abiejų šeimos pusių, bitininkavo ir vyro tėtis. Todėl meilė bitėms, medui ir su juo susijusiems amatams čia suvokiama kaip šeimos paveldas.
Vaškinių Grabnyčių žvakių liejimas į Renoldos gyvenimą atėjo natūraliai – stebint ir padedant Mamutei, mamos mamai. Ji pati šį procesą vadina ne tik amatu, bet ir ritualu, kurio metu gimsta Grabnyčių žvakės.
Midudarystę Renolda perėmė iš mamos, o ši midaus gamybos paslaptis buvo surinkusi iš savo tėčio patirties.
Amato patirtis ir meistrystė
Renolda gamina penkių rūšių midų, naudodama tradicines šeimos žaliavas: savos šeimos iškopinėtą medų, sode užaugintus obuolius, Vištyčio regioninio parko pamiškėse rinktus šermukšnius, pamiškių kirtimuose surinktas avietes ir Paširvinčio pelkėje rinktas spanguoles.
Jos gaminami midūs: tradicinis midus, „Tėtuko midus“, pagardintas geltonaisiais serbentais ir agrastais, „Paširvinčio midus“ su spanguolėmis, „Šermukšnių midus“ ir „Miškauogių midus“ su miško aviečių sultimis.
Gamybos procese daug rankų darbo: medaus kopinėjimas, atakiavimas, nusodinimas, uogų skynimas, smulkinimas, rauginimas, perpylimas, vėdinimas, išpilstymas. Remdamasi senosiomis technologijomis, kūrėja naudoja molinius indus, medinius šaukštus, grūstuvus ir senus stiklinius indus.
Parodoje pristatomas darbas
Parodoje pristatomi sertifikuoti tautinio paveldo produktai – fermentuoti medaus gėrimai ir bičių vaško žvakės.
Šie gaminiai atskleidžia Renoldos šeimos perduodamą tradiciją: bitininkystę, midudarystę ir žvakininkystę. Juose susilieja medus, uogos, vaškas, rankų darbas, gamtos ciklai ir iš kartos į kartą perduodama patirtis.
Tradicijos perdavimas ir edukacinė veikla
Renolda veda midaus degustacijas ir edukacijas, kuriose dalijasi senosiomis gamybos technologijomis, šeimos receptais ir midaus istorijomis.
Ji taip pat kviečia į bičių vaško Grabnyčių žvakių liejimo edukacijas. Šis procesas pristatomas kaip ramus, prasmingas ritualas – proga sustoti, nusiraminti, padėkoti ir prisiliesti prie protėvių kultūros, tikėjimo bei papročių.
Pripažinimas
2024 m. suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas TPP A/2109 fermentuotiems medaus gėrimams;
2024 m. suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas TPP A/2110 bičių vaško žvakėms;
Sertifikuotų tautinio paveldo produktų kūrėja;
Ketvirtos kartos midaus gamybos tradicijos tęsėja.
Renoldos Stepanauskaitės-Kubilienės veikla liudija, kad tautinis paveldas gyvas tada, kai jis ateina iš šeimos atminties – iš bičių dūzgesio, medaus kvapo, senelių rankų, Grabnyčių žvakių šviesos ir kantriai brandinamo midaus.
Vilkaviškio kraštas, Suvalkijos etnografinis regionas
23