Parodos dalyvė: Maja Ščuckienė

Parodos dalyvė: Maja Ščuckienė

Tradicinė Lietuvos totorių šimtalapio kepėja, tautinio paveldo meistrė

Sertifikuoti tautinio paveldo produktai: pyragas „Šimtalapis“
Tautinio paveldo produkto sertifikatas:

• TPP A/02046 (2021-07-27) – pyragai

Tradicinių amatų meistro pažymėjimas: A/00662 (2025-11-20)
Amatas: kepimas (tradiciniai pyragai)

Amato tradicijos kilmė ir perėmimas

Maja Ščuckienė – Lietuvos totorių bendruomenės atstovė, puoselėjanti vieną ryškiausių šios bendruomenės kulinarinio paveldo tradicijų – šimtalapio kepimą.

Šimtalapio gaminimo tradicija siekia daugiau kaip 600 metų ir yra neatsiejama nuo Lietuvos totorių istorijos. Šis kepinys į Lietuvą atkeliavo kartu su totoriais Didžiosios Kunigaikštystės laikais, o jo receptūra buvo perduodama iš kartos į kartą šeimose, dažniausiai žodine tradicija – mokant vaikus ir anūkus.

Kaip pabrėžia pati meistrė, šis paveldas išliko gyvas būtent per šeimos moterų liniją, kur kepimo žinios buvo perduodamos praktiniu būdu, kartu su kasdieniu gyvenimu ir šventinėmis tradicijomis.

Amato patirtis ir meistrystė

Maja Ščuckienė yra tradicinių amatų meistrė, kurios kepamas šimtalapis pripažintas tautinio paveldo produktu.

Šimtalapio gamyba reikalauja ypatingos kantrybės, kruopštumo ir rankų meistrystės. Tešla tempiama iki itin plonų, beveik permatomų lakštų, kurie sluoksniuojami su sviestu, cukrumi ir įdaru. Tai lėtas, daug rankų darbo reikalaujantis procesas, išlaikantis senąją gamybos technologiją.

Pačios meistrės perduota šeimos išmintis atspindi tradicinį požiūrį į šį kepinį – kaip į šventinį, išskirtinį patiekalą, gaminamą ypatingoms progoms: vestuvėms, jubiliejams ir religinėms šventėms.

Šimtalapio tradicija

Šimtalapis yra vienas žymiausių Lietuvos totorių kulinarinio paveldo patiekalų, kuris ilgainiui tapo atpažįstamas ir platesnėje Lietuvos virtuvėje.

Jo pavadinimas kilo dėl daugybės plonų tešlos sluoksnių, nors pats terminas labiau įsitvirtino XX a. viduryje. Tradiciškai buvo sakoma, kad tešla turi būti ištampyta taip plonai, jog per ją būtų galima skaityti laikraštį.

Šiandien šis kepinys išlieka gyvas kaip bendruomenės tapatybės ženklas, jungiantis istoriją, religines tradicijas ir šeimos paveldą.

Edukacinė ir kultūrinė veikla

Maja Ščuckienė ne tik kepa šimtalapius, bet ir aktyviai veda edukacinius užsiėmimus, kuriuose supažindina su šio tradicinio kepinio gamybos procesu.

Edukacijų metu dalyviai gali iš arti pamatyti visą šimtalapio gamybos eigą – nuo tešlos tempimo iki sluoksniavimo ir kepimo – bei suprasti, kiek rankų darbo ir tradicinių žinių slypi šiame kepinyje.

Reikšmė tautiniam paveldui

Maja Ščuckienės veikla prisideda prie Lietuvos totorių kulinarinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos. Jos puoselėjamas šimtalapis yra ne tik maisto gaminys, bet ir gyva kultūrinė tradicija, perduodama iš kartos į kartą.

Per edukacijas ir gyvą gamybos demonstravimą šis paveldas išlieka aktualus ir šiandien, stiprindamas Lietuvos daugiakultūrį identitetą.

Albumas