Tradicinių vilnos vėlimo, kepurininkystės ir žaislininkystės meistrė
Sertifikuoti tautinio paveldo produktai: veltiniai, veltinys (žaliava), vyriškos veltinės kepurės, kailiniai žaislai – velti kamuoliukai
Tautinio paveldo produkto sertifikatai:
TPP A/00882 (2019-01-14) – žaliava, avalynė
TPP A/02049 (2021-09-22) – galvos dangalai
TPP A/2114 (2024-10-21) – žaislai
Tradicinių amatų meistro pažymėjimas: A/0637 (2021-12-03)
Amatas: vilnos, milo vėlimas
Sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos:
A/0176 – Vilnos vėlimo amato pradžiamokslis
A/0176 – Tradicinio vilnos apdirbimo – vėlimo neformaliojo švietimo mokymo programa
Amato tradicijos kilmė ir perėmimas
Alės Deksnienės kūrybinis kelias prasidėjo nuo ankstyvo polinkio menui ir rankdarbiams, tačiau tikrasis pašaukimas atsiskleidė 2007 metais atradus vilnos vėlimo amatą. Šiandien meistrė yra trečios kartos vilnos vėlėja – amatą perėmusi iš vyro Kęstučio Deksnio giminės, kurioje veltinių vėlimas perduodamas iš kartos į kartą.
Šeimos perduoti autentiški vėlimo įrankiai, naudojami ir šiandien, meistrės kūryboje tampa ne tik darbo priemone, bet ir gyvos tradicijos ženklu.
Kartu su vyru Kęstučiu Deksniu jie puoselėja vilnos vėlimo tradiciją kaip šeimos amatą, tęsiamą ir perduodamą toliau.
Amato patirtis ir meistrystė
Nuo 2017 metų Alė Deksnienė aktyviai dalyvauja mugėse, senųjų amatų šventėse, parodose, festivaliuose, konkursuose, veda edukacijas Lietuvoje ir užsienyje.
Jos kūryboje tradicinis vilnos vėlimas atsiskleidžia įvairiomis formomis – nuo buitinės paskirties dirbinių iki istorinių rekonstrukcijų, tautinio kostiumo dalių ir archajiškų vaikų žaislų.
Ypatinga vieta kūryboje tenka istorinių šaltinių, muziejinių eksponatų ir etnografinės medžiagos tyrinėjimui. Daugelis darbų atkuriami remiantis autentiškais pavyzdžiais, todėl meistrės kūryba tampa ir tradicijos tyrinėjimu, ir jos tąsa.
Parodoje pristatomi darbai
Parodoje pristatomi išskirtiniai sertifikuoti ir tradicija grįsti kūriniai:
Veltiniai su naginėmis – pagal XIX a. muziejinį pavyzdį atkurta tradicinė žiemos avalynė, liudijanti senąsias dėvėjimo tradicijas.
Veltiniai su vyžomis iš liepų karnų – darbas, paremtas XX a. pirmos pusės etnografiniu pavyzdžiu, atskleidžiantis senąsias lietuviško apavo formas.
Veltiniai su vyžomis iš šiaudų – unikali istorinės avalynės rekonstrukcija, paremta muziejiniais ir literatūriniais šaltiniais.
Vyriškos veltinės kepurės, dėvimos prie tautinių kostiumų – sertifikuoti galvos apdangalai pagal Lietuvos etnografinių regionų tradicijas.
Istorinės vyriškos kepurės (Majerken tipo) – XVI–XIX a. galvos apdangalų interpretacijos, atkurtos remiantis istorine ikonografija ir etnografine medžiaga.
Kailiniai žaislai – velti kamuoliukai – archajiškų vaikų žaislų tradicijos tąsa, paremta XIX–XX a. piemenukų žaidimų kultūra.
Šiuose darbuose susitinka funkcionalumas, istorinis tikslumas ir gyva tradicija.
Tradicijos perdavimas ir edukacinė veikla
Neatsiejama Alės Deksnienės veiklos dalis – amato perdavimas.
VšĮ „Suveltas stilius“ Rokiškyje meistrė rengia edukacijas vaikams ir suaugusiesiems, individualias ir grupines programas, pristato tradicinį vilnos apdirbimą, moko senųjų vėlimo technologijų.
Sertifikuotos mokymo programos rodo, kad amatas čia perduodamas ne tik praktikoje, bet ir kryptingai ugdant naujus tradicijos tęsėjus.
Pripažinimas
Alės Deksnienės kūryba pelniusi svarbių įvertinimų Lietuvoje:
2020 m. regioninėje parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ – III vieta;
2021 ir 2022 m. specialieji diplomai už tradicijų puoselėjimą;
2021 ir 2024 m. parodos-konkurso „Iš Džiugo sakmių“ specialieji prizai;
2021 m. suteiktas Tradicinių amatų meistro vardas;
2023 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas;
2023 m. penkios autorės sukurtos kepurės perduotos į Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus;
2024 m. skirta Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija;
2024 m. pelnytas „Kultūros vingio“ apdovanojimas;
2024 m. konkurso „Geriausias tautodailininkas 2024“ laureatė;
2025 m. konkurso „Sėkmingiausias tradicinis amatininkas“ laureatė;
2026 m. apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministrės padėka.
Alės Deksnienės kūryba liudija gyvąją vilnos vėlimo tradiciją – paveldėtą šeimoje, ištobulintą meistrystėje ir perduodamą ateičiai. Jos darbai kalba apie amatą, kuriame telpa istorija, buitis, tautinis kostiumas ir senoji lietuviško pasaulėvaizdžio dvasia.
Rokiškio kraštas, Aukštaitijos etnografinis regionas
289